Vižliukų meet'as (2010 02 16)

Šiandien Dorai buvo labai turininga diena:) Tik grįžus po ilgojo savaitgalio iš tėvelių lėkėm į vižliukų susitikmą Valakampiuose. Šuniukam buvo be galo linksma dūkti, o šeimininkams juos stebėti ir neatsistėbėti ;))
Kelios vižlų gaujos nuotraukos (daugiau nuotraukų galima rasti "Doros fotoalbume"):



































P.s. dėkojame Augustei už nuotraukas ir tikimės, kad ji nesupyks, kad jas čia patalpinsiu;)

Ruošiamės parodai (2010 02 12)

Keletas epizodų iš mūsų hendlingo ;)) Po truputį pradedam suprasti, kaip turėtų atrodyti gražioji "stoikė". Po savaitės pasižadam dar patobulėti ir stengsimės teisingai pastatyti galines kojytes;))

Doros linksmybės ;)

Baisiai mėgstam taršyti minkštus žaisliukus, kurių šeimininkai nespėja keisti.. Guminės dešrelės eina po minkštų žaisliukų, bet buvo nuspręsta jų atsisakyti, nes panelytė labai mėgsta jomis paskanauti ;) O pagaliukas įdomus iki tol, kol nenukrinta į šaltą sniegą ;)

Doros draugai ir pažįstami;)

Šrekas



















Tišė





















Lora (kairėje)




















Tina




















Žužu ;))

Pirmosios gražiausios metų šventės (2009 12)

Dora pirmąsias savo šventes sutiko jau būdama išdidi, išgražėjusi ir gerokai paūgėjusi;)

Susitikimas (2009 12 20)

Vilniaus parodoje susitikome beveik su visa savo šeimyna, puikiai praleidome laiką ir pasisocializavome ;)

Apsiprantam (2009 12 04)

Po poros savaičių praleistų naujuose namuose Dora ėmė drąsėti, padūkimas vis augo, ji po pradėjo atskleisti kaip drąsiu charakteriu ir išdidumu pasižyminti vižliukė :) akytėse pasirodė kibirkštėlės, kurios reiškė "ką čia sugraužus...?" ;))

Štai taip atrodėm kai tik atkeliavom į naujuosius namus (2009 11 21)

Iš pradžių buvo neramus ir be galo mąslus žvilgsnis, kuriame tiesiog atsispindėjo pasimetimas ir šeimos ilgesys. Net žaisliukai nebuvo pats svarbiausias dalykas, nes reikėjo apsiprasti su gyvenimu naujuose namuose ir su naujais šeimininkais. O naujiesiems mylintiems šeimininkams netrūko rūpesčių, keliantis penktą ryto, nevalgymo, liūdno snukučio, ir aišku džiaugsmo, kurį suteikdavo Dora meiliai prisiglausdama ir kartais pralinksmėdama :)